glebti — glèbti vksm. Nuo sáulės glẽbo augalų̃ lãpai … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
glėbti — glėbti, ia, ė tr. [K], glė̃bti 1. imti į glėbį, kabinti rankomis: Glėbk gerą glė̃bį, kad apglėbtum visus pėdus, rugius, t. y. rink į glėbius J. Glėbiais glėbk šieną J. Motina ranka glėbė vaiką rš. 2. prk. supti, siausti: Gyvenimą mano jau pradėjo … Dictionary of the Lithuanian Language
glėbti — vksm. Mótina rañkomis glėbė vai̇̃ką … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
paglebti — paglèbti intr. kiek glebti: Kelias paglẽbęs (iš viršaus) ir patilžęs (giliau) Šl. Pavirš paglẽbę buvo, palyta Pl. glebti; apglebti; išglebti; nuglebti; paglebti; suglebti … Dictionary of the Lithuanian Language
paglėbti — paglėbti, paglė̃bti, ia, pàglėbė 1. plg. glėbti 2: Žemę, dangų, saulę ir patį orą nori paglėbti ši siela rš. 2. apsaugoti: Ko nepaglėbei manęs mergelės, viečnos siratėlės, nuog svetimos šalelės? d. glėbti; apglėbti; paglėbti; praglėbti;… … Dictionary of the Lithuanian Language
tižti — tìžti, tỹžta (tỹža NdŽ, tiñža Š, NdŽ, Alz, tiñžta Jn; S.Dauk), o intr. K, K.Būg, Rtr, Š, NdŽ, KŽ, Ms, Slnt, Rm; N, I, G117. 1. darytis skystam, skysti, leistis, minkštėti, glebti: Tiñža kelias nuo lietaus J. Sausmolis nuo vandens tiñža J.… … Dictionary of the Lithuanian Language
globiti — glòbiti (koga) nesvrš. <prez. īm, pril. sad. bēći, prid. trp. glòbljen, gl. im. bljēnje> DEFINICIJA 1. kažnjavati novčanom kaznom 2. pren. pretjerano naplaćivati cijenu za što; derati, guliti, izrabljivati ONOMASTIKA pr. (prema zanimanju):… … Hrvatski jezični portal
apglebti — apglèbti intr. kiek suglebti: Neišsimiegojęs atsikeli, tai kaip ir apglẽbęs visą dieną Ds. glebti; apglebti; išglebti; nuglebti; paglebti; suglebti … Dictionary of the Lithuanian Language
apglėbti — tr., apglė̃bti, ia, àpglėbė 1. paimti į glėbį, apkabinti rankomis: Motina, apglėbusi jį, šniurkšėjo ir glostė jo rankas, pečius rš. Apglėbk į glėbį visą šieną J. Jis jį apglėbė, t. y. į glėbį paėmė J. Diedukas àpglėbė vaiką ir nedavė mušti Lp.… … Dictionary of the Lithuanian Language
driblinti — drìblinti, ina, ino 1. refl. glebti, smukti, leistis, sutingti: Tinginys drìblinos ir susidriblino, t. y. pasidarė liaunas kūnas be jokio štyvumo J. 2. refl. sutingus netvarkingai atsisėsti, atsigulti: Vaikai, nesidrìblinkit (nesudribkit kur… … Dictionary of the Lithuanian Language
